Maisto papildų svarba ir Dažniausiai užduodami klausimai

Maisto papildų svarba

Esame girdėję posakį: „Tinkamas maistas – geriausi vaistai“. Tačiau gali būti išties nelengva rasti ir vartoti tokį maistą, kuris suteiktų tokį kiekį įvairių maisto medžiagų, koks reikalingas kasdien. Nepaisant to, kad renkamės sveiką ar mažiau sveiką maistą, derliaus rinkimo, apdorojimo, transportavimo ir gamybos metu prarandamos maisto medžiagos gali sužlugdyti visas mūsų pastangas. Atsiradęs maisto medžiagų trūkumas, gali paveikti mūsų sveikatą ir šiuo metu, ir ateityje. Nėra staigaus šuolio nuo sveikatos iki ligos. Neskaitant nelaimingų atsitikimų, paprastai žmogus negali vieną dieną būti sveikas, o kitą dieną mirti. Per keletą dešimtmečių mūsų organizmas gali pakisti: visiškai sveikas žmogus gali tapti pavargęs, jam gali trūkti maisto medžiagų, gali pablogėti sveikata.
Kokie veiksniai lemia maisto medžiagų poreikį?

Skirtingiems žmonėms reikia skirtingų maisto medžiagų. Tos pačios šeimos nariai, valgydami tą patį maistą, gaus skirtingą naudą. Natūralu, kad mūsų skonis lemia vartojamų produktų pasirinkimą. Vienas žmogus gali nevalgyti daržovių, kitam gali patikti riebus, dar kitam – mažai baltymų turintis maistas. Nuo mūsų individualios maisto medžiagų apykaitos priklauso, kokią naudą gausime vartodami tam tikrus produktus. Maisto medžiagų poreikis ir jų įsisavinimas priklauso nuo mūsų amžiaus, lyties, fizinės būklės ir aktyvumo. Dauguma mokslininkų mano, jog būtent nuo šių veiksnių priklauso, kodėl vieni žmonės skundžiasi jaučiantys nuovargį ir silpnumą, o kiti išlieka gyvybingi ir aktyvūs.

Kai kurie gyvenimo būdo aspektai gali nulemti didesnio maisto medžiagų kiekio būtinybę. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms gali reikėti daugiau antioksidantų, nei tiems, kurie pasyvūs. To paties gali reikėti ir gyvenantiems užterštoje aplinkoje, vartojantiems daug riebalų ar cheminių priedų turinčio maisto, patiriantiems psichinį stresą. Tam tikrų maisto medžiagų poreikį gali lemti alkoholio, vaistų, maisto priedų ir užteršto vandens vartojimas. Rūkaliams reikia daugiau vitamino C, kavos mėgėjams – daugiau vitamino B. Kadangi dietos besilaikantys žmonės gauna mažai riebalų, jiems gali prireikti daugiau juose esančio vitamino E. Jei žmonės vartoja riebalų pakaitalų turinčių produktų (olestra – pagamintas riebalų pakaitalas), jiems reikalingi maisto papildai, suteikiantys vitamino A, D, E, K ir karotenoidų, kadangi riebalų pakaitalai trukdo įsisavinti šias lipiduose tirpstančias maisto medžiagas.
Maisto papildai gali užpildyti netinkamos mitybos spragas ir paveikti gyvenimo kokybę.

Maisto papildai atlieka dvi funkcijas:

I. Suteikia maisto medžiagų kiekį, reikalingą, siekiant išvengti ir apsaugoti organizmą nuo jų trūkumo;
II. Aprūpina organizmą optimaliai sveikatai reikalingu maisto medžiagų kiekiu. Kitaip tariant, maisto papildai suteikia organizmui darbui ir gerai savijautai reikalingų jėgų!

Siekiant išvengti maisto medžiagų trūkumo

Rekomenduojama paros norma (RPN) – nustatytas tam tikros maisto medžiagos (vitaminų, mineralų) kiekis vienai dienai, kuris žmogaus organizmui leidžia išvengti medžiagų trūkumo. Dėl maisto medžiagų trūkumo ląstelės negali reikiamai funkcionuoti tol, kol joms nesuteikiamas reikalingas šių medžiagų kiekis, arba tol, kol jos nemiršta. Jei vartojame mažiau maisto medžiagų, nei reikalauja mūsų organizmas, šią spragą gali padėti užpildyti maisto papildai (pvz., esant dideliam fiziniam aktyvumui, organizmui reikia daugiau maisto medžiagų). Per tam tikrą laiką maisto papildai gali panaikinti esantį maisto medžiagų trūkumą. Tačiau puikiai suprantame, jog šis trūkumas neatsiranda per vieną dieną, tad akimirksniu jo nepašalinsi. Kol papildas atkurs maisto medžiagų balansą, gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių.

Mitybos spragos turi poveikį sveikatai. Kai kurių pasekmių neįmanoma ištaisyti, pavyzdžiui, nuo gimimo atsiradusių problemų, kurios iškilo dėl folio rūgšties trūkumo. Kitas trūkumų sukeltas pasekmes kartais galima, o kartais neįmanoma ištaisyti, tačiau jos turi poveikį mūsų gyvenimui. Net tų elementų trūkumas, kurių RPN nėra nustatyta (pvz., omega-3 riebiosios rūgštys ir augalinės kilmės maisto medžiagos), gali turėti įtakos mūsų organizmo sveikatos balansui. Dauguma žmonių negauna net RPN. Kaip jau pastebėjome, dažnai vartojimo norma per daug maža. Kai kuriems žmonės maisto medžiagų trūkumo rizika dar didesnė: moterims (ypač nėščioms ir maitinančioms kūdikį), senyvo amžiaus žmonėms, vaikams (ypatingai iš mažesnes pajamas turinčių šeimų), moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams, rūkantiems ir dietos besilaikantiems žmonėms.

Problema slypi tame, jog RPN kai kuriems žmonėms yra per maža. Anksčiau mokslininkai manė, jog, siekiant išvengti trūkumo, žmogui pakanka 60 mg vitamino C, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ši dozė turėtų būti žymiai didesnė nei RPN.
OPD gerai savijautai: nuo trūkumo iki optimalios sveikatos

Nors deficito simptomus galima panaikinti vartojant tam tikrų maisto medžiagų papildus, tačiau optimaliai sveikatai, daugelio mokslininkų manymu, reikalingas didesnis nei RPN kai kurių medžiagų kiekis. Nobelio premijos laureatas Linus Pauling teigia: „Vitaminų RPN nėra tas kiekis, kuris užtikrintų gerą sveikatą daugumai žmonių. Tai tik kiekis, leidžiantis išvengti mirties ar ligų, sukeltų vitaminų trūkumo. Daugumai žmonių reikia daug didesnio įvairių vitaminų kiekio, kuris užtikrintų gerą sveikatą, ir tas kiekis gali būti kelis kartus didesnis, negu RPN.“

Galbūt RPN koncepcija tapo neaktuali. Vis didesnio mokslininkų pritarimo sulaukia koncepcija, kurią išplėtojo GNLD mokslininkai aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Ji teigia, jog reikia vartoti tokį maisto medžiagų kiekį, kuris, kaip pritaria daugelis mokslininkų, užtikrina gerą sveikatą ir gyvybingumą. Ši norma vadinama optimalia paros doze (OPD, angl. optimal daily intake). Lyginant daugelį maisto medžiagų, OPD viršija RPN.

Milijonai žmonių, vartojantys didesnį nei RPN maisto medžiagų kiekį, gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Nemažai studijų parodė, jog didesnis nei RPN kalcio kiekis ne tik apsaugo nuo osteoporozės (kaulų retėjimo), jis atkuria kaulų struktūrą, ypač, jei gydomasi estrogeno pakaitalu ar užsiimama sunkiąja atletika. Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnė nei RPN vitamino E, stipriausio lipiduose tirpstančio antioksidanto, ir karotenoidų, sveikatai svarbių augalinės kilmės maisto medžiagų (kuriems RPN nėra nustatyta) dozė yra naudinga. Tyrimai taip pat parodė, jog vitaminų C, E ir seleno antioksidantinės savybės gali dar geriau veikti sveikatą, jei šių medžiagų vartojama dozė viršija RPN. Išimtis taikoma vitaminams A ir D, kurių RPN negalima viršyti (per didelis jų kiekis gali būti nuodingas).
Didesnis nei RPN kiekis padeda išlaikyti optimalią sveikatą

Tuo metu, kai mokslininkai rekomenduoja vartoti didesnius maisto medžiagų kiekius, spraga tarp idealaus ir realaus vartojamų porcijų kiekių vis auga. Daugeliu atvejų OPD gali būti keletą kartų didesnė už RPN.

Klasikinis vitamino E pavyzdys: daugelis tyrinėtojų nustatė, jog 10 mg, kurią nurodo RPN, yra per maža, jog apsaugotų sveikatą nuo oksidantų ir laisvųjų radikalų. Nemažai mokslininkų mano, jog optimali paros dozė turėtų būti žymiai didesnė nei nurodytas RPN kiekis. Tačiau iš maisto, kurį vartojate, praktiškai neįmanoma gauti viso reikalingo šio vitamino kiekio, todėl maisto papildai dažnai tampa efektyvi priemonė pagerinti naudingų medžiagų įsisavinimą.

Sveika mityba turi būti ne tik maistinga, bet ir įvairi. Vitamine E turi būti ne tik alfa-tokoferolio, bet ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų – tokoferolio ir tokotrienolio, kurių yra turtinguose vitamino E šaltiniuose. Be beta karoteno, maiste turėtų būti ir kitų 50–60 karotenoidų. Tą patį galima pasakyti ir apie flavonoidus, kryžmažiedžių augalų ir kitas sveikatai naudingas medžiagas. Įvairovė mityboje be galo svarbi, todėl norėdami išlikti energingi ir sveiki, vartokite kuo daugiau skirtingų produktų.